Hebrajams 7

₁Tasai Melchizedekas, Salemo karalius, Aukščiausiojo Dievo kunigas, sutiko Abraomą, kai jis grįžo, sumušęs karalius, ir palaimino jį. ₂Abraomas jam atidavė nuo visko dešimtinę. Išvertus jo vardą, jis pirmiausia teisumo karalius, paskui Salemo, arba ramybės, karalius, ₃be tėvo, be motinos, be kilmės sąrašo, neturintis nei dienų pradžios, nei gyvenimo pabaigos, panašus į Dievo Sūnų. Jis lieka kunigas per amžius.

₄Pažvelkite, koks didis tasai, kuriam patriarchas Abraomas atidavė dešimtinę nuo karo grobio! ₅Beje, ir Levio sūnūs, kurie gauna kunigystę, pagal įstatymą turi teisę imti iš žmonių dešimtinę, tai yra imti iš savo brolių, nors ir jie kilę iš Abraomo giminės. ₆O tas, kuris savęs iš jų nekildino, yra ėmęs dešimtinę iš Abraomo ir palaiminęs tą, kuris turėjo pažadą. ₇Be abejonių, visuomet žemesnį laimina aukštesnis. ₈Ir čia dešimtines ima mirtingi žmonės, o tenai – žmogus, apie kurį paliudyta, jog jis tebegyvenąs. ₉Ir taip sakant per Abraomą ir Levis yra davęs dešimtines, pats būdamas dešimtinių ėmėjas. ₁₀Žinoma, jis dar tebebuvo strėnose tėvo, kurį pasitiko Melchizedekas.

₁₁Jeigu tobulumas būtų buvęs pasiekiamas per levitų kunigystę – o tauta jos pagrindu buvo gavusi Įstatymą, – tai kam dar būtų reikėję iškilti kitam kunigui Melchizedeko būdu ir nesivadinti kunigu Aarono būdu? ₁₂Juk besikeičiant kunigystei, būtinai keičiasi ir Įstatymas. ₁₃O tas, apie kurį tai sakoma, priklausė kitai giminei, iš kurios niekas netarnavo aukurui. ₁₄Aišku, kad mūsų Viešpats buvo kilęs iš Judo giminės, apie kurios kunigus Mozė nieko nėra kalbėjęs.

₁₅Tai dar labiau paaiškėja, kai iškyla kitas kunigas, panašus į Melchizedeką, ₁₆tapęs kunigu ne kūniško įstatymo įsakymu, bet nenykstamo gyvenimo galybe. ₁₇Juk liudijama:

₁₈Šitaip atšaukiamas ankstesnis įsakymas kaip silpnas ir bergždžias – ₁₉Įstatymas juk nieko dar nepadarė tobulo – ir įvedama geresnė viltis, kuria priartėjame prie Dievo.

₂₀Juo labiau, kad tai neįvyko be priesaikos, nes anie tapdavo kunigais be priesaikos, ₂₁o šis su priesaika to, kuris jam pasakė:

₂₂Taigi Jėzus yra tapęs geresnės Sandoros laiduotoju.

₂₃Anų daugelis tapdavo kunigais, nes mirtis jiems sukliudydavo ilgiau pasilikti. ₂₄O kadangi šitas išlieka per amžius, jis turi neatšaukiamą kunigystę. ₂₅Todėl jis per amžius gali išgelbėti tuos, kurie per jį eina prie Dievo. Jis amžinai gyvas, kad juos užtartų.

₂₆Mums ir derėjo turėti tokį vyriausiąjį kunigą: šventą, nekaltą, tyrą, atskirtą nuo nusidėjėlių ir išaukštintą virš dangaus. ₂₇Jam nereikia, kaip kitiems vyriausiesiems kunigams, kasdien atnašauti aukas pirma už savo nuodėmes, paskui už tautos, nes jis tai atliko vieną kartą visiems laikams, paaukodamas pats save. ₂₈Įstatymas skirdavo vyriausiaisiais kunigais žmones su silpnybėmis, o po Įstatymo duotos priesaikos žodis paskyrė amžiams tobulą Sūnų.